papūsti

papū̃sti, pàpučia, pàpūtė; Q37, H156 1. intr. kiek pūsti (apie vėją): Papūsk, vėjeli, nuo tos pusės, atnešk žodelį nuog matušės JD2. Ir pàpūtė vėjelis, pasiūbavo laivelis (d.) Srj. An kaimų ne teip šiulta, vėjas geriau pàpučia Ds. Vėjui papū̃tus, pakyla rūkas NdŽ. Kankalėlių kekės žvanga, bet vėjeliui papū̃tus NdŽ. | Rožių iš kalnų papūtė kvapas skania sveikata Mair. ^ Ateina ponia devynmarškinė, papučia vėjas, žiba šikinė (višta) LTR(Mrj). 2. tr. pučiant sužeisti, nugadinti (apie vėją): Reikia saugoti medelių šaknis, kad vėjas nepapūstų rš. Papūs muni šiaurysis vėjelis, pavys muno žalienjai lapeliai StnD17. Viduj lauko gili bala, vėjo papučiama KrvD83. 3. tr. pajudinti, pastūmėti (apie vėją): Javai kaip mėlynos marios siūbavo ir ritosi bangomis, vėjo papučiami V.Krėv. Kas te šlama? – Ė vėjų papūstas lapelis A.Baran. Linai apdygę – jau vėjo papučiamì Kb. Kaip lendružė sūbavau, vėjelio papučiama JV316. Siūbavo žalia eglelė, vėjelio papučiama LTR(Srj). Pūsk pūsk, vėjeli, pūsk, šiaurineli, papūsk man laivuželį N78. Jie yr tikt niekas, pragaištąs garas, supuvęs šienas, pelas papučiamas brš. Kaip pelai lengvieji, nuo vėjo papūstieji brš. Turpyno žemė y[ra] paputama, kame tu rasi kaip rovos žemę Žd. Ko tu skraidai, kai vėjo papūstas? Rod. | prk.: Vėjui naujųjų mokslų duotis papūst kaip kevalas DP234. Laikai papučia, kas be vertybės Vd. ^ Girgžda kap žardas vėjo papučiamas KrvP(Mrk). Papūsta linguoja, bet nedejuoja (smilga) LTR(Krtn). 4. intr., tr. paleisti stiprią oro srovę: Jis papūtė, kad net visi lapai nuo medžių nupuolė LTR(Ldvn). Papūsk, tai palėks Plv. Karalius padėjo ant delno juodą pinigą, ant jo papūtė, ir iš pinigo pasidarė labai maža mergaitė LTR(Aln). Kitą ausį pàpūtė – karieta su arkliais atsirado (ps.) Trgn. ^ Ir papū̃sk tu jam, kur nesueina (nieko jam nepadarysi)! Sdk. Tu man papū̃sk, kur birbia (nebijau tavęs)! Rs. Papū̃sk dyglei į rankovę, tai būsi garnio žentas! (toks plūstamas atsikirtimas) Alk. Papūsk tu gaidžiui į pūkus! – sumarmėjo žmogus pasienyje J.Balt. Papū̃sk gaidžiu pelenų Dkš. Papū̃sk zylei į uodegą, būsi garnio žentas! Gs. 5. tr. [i]burna pučiant pastumti: Išėjęs karalius papūtė tris plunksnas, viena nulėkė in rytus (ps.) Brt. ^ Prieš vėją nieko nepapū̃si Vvr. Prieš vėją dulkės nepapūsi LTR(Švnč). | refl.: Ką tu, bratuli, prieš vėją paspūsi Azr. ║ pučiant pavėsinti: Putra karšta, papūskiat Kv. | refl.: Pasipū̃sdamas gali [sriubą] valgyti Krš. ║ N pučiant uždegti: Papučiu ugnį B. 6. tr. pripildyti kiek oro: Žandus papučiu B, R33. | refl. tr.: Pasipūčiau gumas i moviau Btg. 7. tr., intr. KII330 pučiant pagriežti: Tu tą trimitą papū̃sk, ir visas dvaras atsivers, o aš būsiu išvaduota ps. Papū̃sk biškį į triūbą J. Papūsk į ragą, gausi noragą LTR. ║ mokėti pučiant griežti: Paputąs žmogus tegalia išpūsti piemenų trūbą M.Unt. 8. tr. SD162 padaryti iškilų, išgaubtą, storą: Karvė papūstà, a nebus persiėdus? Gs. Ko vaikščioji kaip voras, kuprą papūtęs? LTR(Šmk). Paukštelis glosto plunksneles, papučia gurklelį rš. Vienas arklys ištiesia kaklą, žiūri į grabus, papūtęs šnirples rš. Kaži kai tei zūbus papū̃tus [p]Šmk. Reikė dauges pakaišyt, papū̃st, ir būtų tikęs [lankas] Vlk. Suknelė papūstomis rankovėmis rš. Rankovės ilgos ir siauros, prie pečių papūstos rš.

papūstaĩ adv.; SD162. | refl.: Pasipūtęs H156. Pasipučiu, didinuosi SD20. Jis apsijuosė lenciūgu, pasìpūtė, ir lenciūgas nutrūko Skr. O čigonas suėdė kąsnelį ir pàspūtė Azr. Kai miškan nueini, kaip yr linksma būti, visokiais balseliais [paukščiai] gieda pasipūtę LTR(Užp). Eina kaip pasiutęs, visu pilvu pasipūtęs KrvP(Skdv). [Baravykas] platus, storas, paspūtęs, lyg tartum užklotas ant kieto, drūto koto bliūdas palivotas A.Baran. Tartum pliki, išdegę dirvonai šiškuoti pasipučia samanom, nuo grybų taškuoti A.Baran. Pabaigtuvės rugiapjūtės, stovi gubos pasipūtę LTR(Sml). Gurus molis, kurs pasìpučia greitai J. Tik pasnigo, sniegas pasipūtęs Ėr. Vysla plati tokia, pasipūtusi B.Sruog. Ištirpo sniegas, upeliai pasipūtė rš. Pasipūtęs šešnytis sijonas, nevykusiai suspaudytas duonos kepalais I.Simon. Kitąkart vena pasìpučia, i gana Jrb. ^ Stovi kerčioj pasipūtęs, eina po lauką kai padūkęs (šautuvas) Pn, Varn. ║ pašiaušti: Jis nešioja plaukus kiek papūstus, ne prišukuotus Gs. Jis šnirpštė orą ūsais papūstais T.Tilv. Užsėdo ant žirgo, ūselius papūtė LTR(Skm). Kiti gulėjo, barzdas papūtę rš. Katinas, šerį papūtęs, uodegą pastatė prieš rudį Žem. Tavo plaukai labai pasipū̃tę Lbv. Man galva pasipūtus, plaukai pasipūtę BzF161. Styrojo nedideli pasipūtę ūsiukai rš. Uodega tokia pasipūtusi, plati ir geltona Blv. ║ pakelti, lanku išriesti: Karvė pàpūtė uodegą ir aida per kalnus! Ds. | refl. tr.: Paleis arklius – uodegą papūtęsi kad eis per laukus Žem.

9. refl. H, R86 pasidaryti išdidžiam, imti didžiuotis: Yra tai vyras geras, prieitamas, nepasipūtęs M.Valanč. Atjojo ... puikus, pasipūtęs raitelis RD193. Ponai pasipū̃tę buvo, bobeliais mus vadino Ar. Dėl to motka nepaspū̃s Rud. Jokio lagadnumo par ją nėr, ulioja paspū̃tus kaip kalakutas Ut. Jeib pasipūtęs ig apkaltinimą neteisinykų neingipultų Mž29. Didinuosi, didžiauju, pasipučiu SD96. Netur ... melsdamasi didžiuoti, pasipūsti BPII355. Priimdinėja evangeliją tiesos ..., kurią žmonės lapūs ir dūma savąja pasipū̃tę atmeta DP20. Ne pasipūtę, bet pasižeminę nuog Dievo pagalbos ... prašykite BPII388. Pasipūtei ing puikią MP239. Mandra varna pasipūtus svočia būt norėjo, sakė: „Kerčio[je] besėdėsiu, ba šokt nemokėsiu“ LTR(Klvr). Pasipūtęs kaip šlėkta, rugius nupjovęs TŽIII378. Pasipūtęs kaip kalakutas Pnd. Paspū̃tus kai kurkė OG282. Pasipūtė kaip povas ilguodegis Ar. Pasipūtęs kap višta perekšlė LTR(Vlk). Pasipūtęs kaip ežero baublys LTR(Šmk). Pasipūtęs kaip ežys LTR(Pp). Pasipūtęs kaip pelėdos vaikas LTR(Jz). Pasipūtė kaip ožka prieš vilką TŽIII376. Stovi pasipūtęs kaip erkė ant bambos M.

pasipū̃tusiai adv.: Pasipūtusiai žiūrėti sp.

10. intr. BzF161 šnek. pabėgti: Vienas yr[a] papū̃tęs Krtn. Vaikinas, nukniaukęs laikrodį, papūtė į namus rš. 11. intr. šnek. po apačia pabėgti: Raina katė uodegą pastatė ir po pečiaus papūtė rš. 12. tr., intr. šnek. padaryti: Ką tu jam papūsi! Alk. Čia vienu mostelėjimu nieko nepapūsi rš. O jis ėmė, išsidangino, ir papū̃sk tu jam! Sb. Pinigus paėmė, dabar gali papūsti (nieko nepadarysi)! Jnš.

◊ akìs papū̃sti nustebti: Tie [plėšikai] akìs pàpūtė, išsigando Rsn.

ausìs papū̃sti įtempti dėmesį: Ausìs papū̃tęs kėblinė[ja], kur nereik Vn.

į úodegą (į dìrsę, į kãktą, į nósį) papū̃sk nieko man nepadarysi, nebijau, neklausau tavęs: Ka aš išeisiu, papū̃skit man į úodegą! Šln. Papū̃sk dìrsėn! Sb. Mirė, tegul visi paputiẽ į kãktą! Krš. Dirbsiu ten per dieną, prakaituodamas už du litu, tegu papučia į nosį! rš.

kad tù papū̃stum švelnus keiksmas: A, kad tù papū̃stum – buvau biškį užsnūdęs! LKT258(Grž). kaip į úodegą papū̃tęs nieko nepešęs: Veselija susimaišė, teip ir parėjome, kaip ing uodegą papūtę BsPII119.

papūstõs dvãsios išdidus: Palaiminti, kurie neest papūstos dvasios, nė vieno neniekina DP532.

lū́pą papū̃sti parodyti nepasitenkinimą: Mažasis berniukas papūtė lūpą rš.

nósį papū̃sti į vir̃šų įsivaizduoti: Eita, nósį papū̃tęs, į vir̃šų Plng.

óžį papū̃sti ožiuotis, aikštytis: Tik nenoriu óžį papū̃st, tep aš jam parodyčia! Gs.

úodegą papū̃sti

1. Lkm išeiti, išvykti: Kap ažaugs, tai úodegą papū̃s, i neužvysi, o mama kap nori sau Ad. Auginau, mylėjau, o ot pàpūtė úodegą, ir gana Ds.

2. imti didžiuotis: Pamatysi, jis úodegą vėl papū̃s Skr.

[nuo] vė́jo pàpučiamas Jrb menkas, silpnas: Vė́jo pàputamas, o atsikėlė ir slankio[ja] po trobą Krš. Boba vė́jo papučiamà, ė da girnas suka Tvr. Ano arkleliai nuo vėjo papučiami BM363.

\ pūsti; antpūsti; apipūsti; atpūsti; dapūsti dapučia dapūtė; įpūsti; išpūsti; nupūsti nupučia nupūtė; papūsti; parpūsti; perpūsti; prapūsti; pripūsti; razpūsti; supūsti; užpūsti